Jei ne Vinis Diksis

Mano vardas Indija Opala Buloni ir praėjusią vasarą mano tėtis, pamokslininkas, nusiuntė mane į krautuvę nupirkti makaronų su sūriu, baltųjų ryžių ir poros pomidorų, o aš grįžau su šuniu. Jei ne Vinis Diksis, ta vasara galėjo būti liūdna ir niūri, bet iš tiesų buvo pilna gerų dalykų. Aną vasarą daug galvojau apie mamą, ir tos mintys nedžiugino. Jei ne Vinis Diksis, turbūt būčiau jautusis vieniša. O dabar ne tik turėjau kuo rūpintis, bet ir susiradau naujų draugų. Su Viniu Diksiu viskas paprasčiau. Vien į jį žiūrint norisi šypsotis. Jei ne Vinis Diksis, turbūt ir šios istorijos nebūtų. Turbūt pamiršau paminėti, kad Vinis Diksis – tai šuo. Pats geriausias iš šunų.

Amerikiečių vaikų rašytoja Kate DiCamillo (g. 1964 m.) mėgstama tiek kritikų, tiek jaunų ir suaugusių skaitytojų. Jos knygose jautriai vaizduojamas vaiko vidinis pasaulis, atskleidžiamas kasdienybės grožis ir sunkumai. „Jei ne Vinis Diksis“ – vienas populiariausių rašytojos kūrinių. Vieną vasaros dieną dešimtmetė Indija Opala išeina į parduotuvę parnešti makaronų, ryžių ir pomidorų, o grįžta su benamiu šunimi. Apšepęs, tačiau užkrečiamai besišypsantis šuo pakeičia ne tik mergaitės, bet, panašu, ir viso miestelio gyvenimą į geresnę pusę. 2001 m. knyga „Jei ne Vinis Diksis“ apdovanota Newbery garbės medaliu. Šį leidimą puošia jaukios dailininkės Lelijos Populaigytės iliustracijos.